- čiryla
- ×čirylà (sl.) sf. (2), čirila
1. toks žaidimas, bleika, čyžas (vienas su lazda muša pagaliuką, o kitas turi jį įmesti į lizdą): Čiryla yra trejopa: pakištinė, pamuštinė ir boba MitII250. ║ pagaliukas, mušamas su lazda, žaidžiant šį žaidimą: Išmušimas čirilos ponaičiui labai pasisekdavo: išmušdavo jis ją labai toli SI306.
2. kilpinė virvė gyvuliams gaudyti: Čirỹlomis užmeta ant kaklo šuns, arklio ir pritraukia J.
◊ čirỹlą mùšti NS692 tokį vaikų žaidimą žaisti: Eikim čirylos mušt! Vb.
Dictionary of the Lithuanian Language.